• 2018 kovo 11

Statantis namą dažnam kyla klausimų – apie vėdinimą, o konkrečiai apie rekuperatorius. Visų pirmą reikėtų pradėti nuo to, jog naujai projektuojamiems namams (nuo 2016m. kai įsigaliojo A klasės reikalavimas), rekuperacija yra iš dalies privaloma. Kadangi nuo A klasės (ir visoms klasėms aukštyn) yra nustatyti griežti namo sandarumo reikalavimai, tai lemia, jog be vėdinimo namuose neatsirastų pakankamai šviežio oro, kauptųsi drėgmė ir t.t.. Todėl šiai dienai, nors pagal įstatymus vėdinimo sistema naujuose namuose yra neprivaloma (STR nenurodo įsirengti vėdinimo sistemos, tačiau nurodo reikalavimą sistemos efektyvumui, jeigu tokia būtų įrengta), tačiau kalbant apie komfortą bei efektuvų šilumos energijos naudojimą, rekuperacijos įsirengimas namuose šiais laikais yra tiesiog būtinybė.

Kam reikalinga mechaninė vėdinimo sistema?

Nuo 2016m., naujai projektuojamiems namams, įsigaliojo reikalavimas užtikrinti ne žemesnį nei A klasės energetinį efektyvumą. Viena iš kelių dedamųjų, norint pasiekti bent A klasę yra, namo sandarumas. Namo sandarumo rodiklis parodo kiek kartų per valandą patalpoje pasikeičia oras. Norint tenkinti A klasės reikalavimus šis rodiklis turi būti nedidesnis nei 1, tai reiškia, jog patalpose oras neturėtų natūraliai pasikeisti daugiau nei vieną kartą per valandą. Tačiau kuo sandaresnis pastatas, tuo mažiau naujo oro priteka iš lauko arba atvirkšiai – jo gerokai mažiau natūraliai išeina lauk. Žiūrint iš energetinės pusės, tai yra labai logiška, kadangi kuo pastatas sandaresnis, tuo mažiau šilumos bereikalingai atiduodama į lauką, tačiau tai turi kitą medalio pusę – kvėpuojant sandaraus pastato patalpose gerokai greičiau galima pajausti gaivaus oro trūkumą, susirinkus drėgmė žymiai sunkiau pasišalina lauk, pradeda kauptis ant paviršiu, galiausiai gali atsirasti pelėsis. Tai sudaro netik didelį diskomfortą, tačiau ilgainiui gali būti pavojinga sveikatai. Visas šias papildomai atsirandančias problemas galima išspręsti įsirengus vėdinimo sistemą.

Aš namus vėdinu atsidaręs langus, kam mokėti tūkstančius už vėdinimo sistemą?

Labai dažnai tenka girdėti (ir skaityti), pasipiktinimus – kuomet žmonės teigia, jog jiems pilnai pakanka išsivėdinti namus atsidarius langus ir tai, jog jie visiškai nesupranta, kam reikia mokėti keletą tūkstančių už mechaninę vėdinimo sistemą. Natūralu, jog pasipiktinimas kyla iš to, jog daugelis tai teigiančių žmonių apskritai nesupranta nei, kaip veikia rekuperacinė sistema, nei tai, jog natūralus vėdinimas yra visiškai neefektyvus ir jį apskritai sunkiai galima vadinti vėdinimu.

Visų pirma, svarbu pabrėžti, jog pastato vėdinimas atidarant langus, daugeliu atveju yra labai neefektyvus vėdinimo būdas. Kaip laikinas naujo, gaivaus oro šaltinis, atidarytas langas gali pasitarnauti, tačiau tam, kad efektyviai vėdintųsi pastatas turėtų būti sudaromas skersvėjis, kurio metu didžioji dalis seno, patalpose esančio, oro būtų pakeista nauju, ateinančiu iš lauko. Turbūt nesunku įsivaizduoti, jog šaltuoju metų laiku, kai už lango minusas, toks skersvėjis ir akimirksniu atvėsusios patalpos sukelia didelį diskomfortą. Negana to, didelė dalis sukauptos šilumos būna veltui išmetama lauk, o kiekvienas toks pastato “vėdinimas” gerokai padidina šildymo sąskaitą.

Geriausiai galima pajausti vėdinimo sistemos privalumus apsilankius namuose, kuriuose tokia sistema jau yra įrengta. Sėdint didelėje draugų kompanijoje, nereikia kas 10 minučių praverti langų ir vėdinti patalpų rankinių būdų, tam, kad įleisti gaivaus oro į patalpas arba einant miegoti, nereikia praverti lango ir rizikuoti peršalti.

Kodėl neužtenka vėdinimo įsirengti su keletu ventiliatorių, kurie mechaniškai apkeistų patalpų orą?

Viena iš primityviausių mechaniškų vėdinimo sistemų galėtų būti sudaryta iš dviejų ventiliatorių – vienas ventiliatorius paduoda orą į patalpas, kitas jį traukia lauk. Tačiau toks vėdinimo būdas būtų ganėtinai panašus į skersvėjį susidariusį dėl atidarytų langų, o diskomfortas dėl atšalusių patalpų bei bereikalingai išaugusios šildymo sąskaitos vistiek būtų esminė problema.

Kaip rekuperacinė vėdinimo sistema sprendžia visas šias problemas?

Pirmiausiai reikia suprasti, jog pagrindinė rekuperatoriaus funkcija yra šilumos gražinimas atgal į patalpas mechaninio vėdinimo metu. Pats rekuperatorius primityviai kalbant yra sudarytas iš dviejų ventiliatorių (vienas oro padavimui, kitas oro ištraukimui) bei pagrindinio elemento – šilumokaičio. Šilumokaičio pagalba galima atgauti didelę dalį patalpose esančios šilumos vėdinimo metu. Kad lengviau būtų suprasti, kaip tai veikia, pažvelkite į žemiau pateiktas iliustacijas, kuriose palyginta vėdinimas atidarius langus, vėdinimas naudojant tik ventiliatorius ir vėdinimas naudojant rekuperacinę sistemą:

Vėdinimas naudojant atidarytus langus

Vėdinimas su langais

Vėdinimas naudojant tik ventiliatorius

Vėdinimas naudojant rekuperacinę sistemą

Vėdinimas naudojant rekuperaciją

(temperatūros nurodytos šioje schemoje skirtos tik iliustraciniams tikslams ir gali neatspindėti tikslių skaičių)

Taigi kokia “magija” įvyksta šilumokaičio viduje ir kaip pavyksta susigrąžinti dalį šilumos atgal? Iš lauko ateinantis šaltas oras (-10 C), keliauja į rekuperatoriaus šilumokaitį, ten yra sušildomas šilto oro (+22 C), išmetamo iš patalpų, pagalba ir tik tuomet atiduodamas pašildytas (+15 C) oras į patalpas. Tuo tarpu į lauką tai pat išmetamas ne šiltas patalpų oras, o atvėsęs (-4 C) oras.

Rekuperatoriaus šilumokaitis yra pasyvus elementas ir nenaudoja elektros energijos šilumai atgauti, dažniausiai tai yra daug plonų plokštelių turintis elementas, kuris savo paviršiaus pagalba gali perduoti šilumos energiją iš išmetamo oro į paduodamą orą.

Taigi dviejų ventiliatorių esančių rekuperatoriaus viduje ir pasyvaus šilumokaičio pagalba gaunamas energetiškai efektyvus pastato vėdinimas.

Kiek kainuoja rekuperacinės sistemos sugražinama šiluma?

Iš esmės pagrindines eksploatacines rekuperatoriaus sąnaudas sudaro du elektriniai ventiliatorių varikliai skirti paduoti bei ištraukti orą iš patalpų, grubiai tai sudaro apie ~5 Eur per mėnesį, kadangi naujuosiuose modeliuose naudojami labai efektyvūs varikliai. Tai pat priklausomai kiek intensyviai naudojamas rekuperatorius bei kiek daug dulkių jam pavyksta išfiltruoti kartą ar kelis kartus per metus reikia pasikeisti filtrus, kurių kaina ~10-30 Eur.

Kas sudaro rekuperacinę sistemą? Kiek tai kainuoja?

Kad tiksliai atsakyti į šį klausimą, geriausiai būtų pasidaryti pastato vėdinimo projektą konsultuojantis su specialistais. Tačiau, grubiai kalbant bet kokią rekuperacinę vėdinimo sistemą sudaro:

  • Rekuperatorius, kurio viduje yra ventiliatoriai, šilumokaitis bei visa valdymo automatika. Preliminari kaina ~1500 Eur
  • Ortakių sistema – skirta efektyviai padalinti ištraukiamo bei paduodamo oro srautus. Preliminari kaina ~1500 Eur

Montavimo kaina priklauso nuo nemažai faktorių, tačiau grubiai gali svyruoti nuo 1000 iki 2000 Eur. (Kainos pateiktos vertinant ~150 kv.m indvidualaus namo pasiūlymą)

Radote klaidingos informacijos?
Siekdami užtikrinti, jog pateikta informacija yra tiksli ir objektyvi prašome pranešti mums radus neatitikimų, kad galėtumėme juos ištaisyti. Parašykite mums į info@buildtodo.com
Comments ( 136 )

The comments are now closed.