Nusprendus statytis indvidualų namą, vienas iš pirmųjų ir labai svarbių darbų – rasti tinkamą sklypą. Gerokai dažniau finansinė situacija neleidžia išsirinkti sklypo prabangiausioje, geriausioje, patogiausioje ar kitokioje *iausioje vietoje, todėl sklypo pasirinkimą tenka derinti pagal turimą biudžetą ir dėl to vienus privalumus tenka iškeisti į kitus.

Sklypo kainą įtakojantys veiksniai

1. Atstumas nuo miesto centro – paprastai, kuo sklypas arčiau miesto centro, tuo jo kaina didesnė ir atvirkščiai – kuo toliau, tuo kaina mažėja. Žinoma yra išimčių, kuomet sklypai esantys miesto pakrašty ar užmiestyje gali kainuoti ir brangiau už esančius arti miesto centro ar pačiame centre – tai dažniausiai būna prestižinės gyvenvietės.
2. Kaimynystė – naujai išplėtotas rajonas, su naujai pastatytais namais lyginant su apgriuvusių ar senų namų kvartalu, sodų bendrijom, greičiausiai kainuos taip pat daugiau. Saugi kaimynystė, apšviesti keliai, sutvarkyti šaligatviai, bendros vaikų žaidimų aikštelės ar laisvalaikio zonos – taip pat kainą didinantys veiksniai.
3. Komunikacijos – sklypas neturintis jokių komunikacijų bus pigesnis nei tas, kuris turi atvestą elektrą, vandentiekį ir nuotekų šalinimą, dujas ar kitas komunikacijas.
4. Susisiekimas – ar Jūs po darbo namus pasieksite per 15 minučių važiuodami aplinkeliu ar teks grūstis per kamščius siaurom gatvėlėm? Ar iki pat namų važiuosite asfaltuotu keliu ar kelis šimtus metrų (ar dar blogiau keletą kilometrų) kasdien teks dardėti per žvyrkelį? Ar netoliese yra darželis, mokykla, parduotuvė ar kiti aktualūs lankytini objektai? Galbūt radus svajonių sklypa, tai gali pasirodyti kaip smulkmenos, tačiau galiu patikinti, jog laikui bėgant tai gali turėti didėlės įtakos Jūsų kasdieniniam komfortui.
5. Viešasis transportas – gyvenant ir auginant vaikus tai gali būti bene vienas iš svarbiausių aspektų ieškant tinkamo sklypo. Kiek toli nuo sklypo nutolusi viešojo transporto stotelė ar ji apskritai yra netoliese? Reikia įvertinti tai, jog apsigyvenus ten, kur viešasis transportas nevažinėja, į mokyklą ir iš jos, į visus būrelius ir kitur, vaikus gali tekti vežioti patiems, kas atims daug brangaus laiko.
6. Kraštovaizdis – beabejonės sklypas besiribojantis su valstybiniu mišku ar esantis ant upės ar ežero kranto bus gerokai brangesnis nei toks, kuris stovi plyname lauke, kuriame nei medis, nei krūmas neauga.

Dažnai sklypo kaina yra glaudžiai susijusi su planuojamo namo būsima verte. Čia labai svarbu atkreipti dėmesį, jog namo vertė tai ne suma už kurią Jūs pasistatysite namą, namo vertė tai suma už kurią Jūs potencialiai galėtumėte parduoti savo namą, jeigu tą prireiktų padaryt. Paprastai namo vertė yra nustatoma pagal praeities sandorius įvykdytus tose apylinkėse, kuriose yra Jūsų sklypas. Grubiai įvertinti, kokios vertės namai vyrauja aplinkinėse apylinkėse Jums gali padėti nekilnojamojo turto skelbimai. Turint šią informaciją galima nuspręsti kokios klasės sklypo ieškote bei kokios klasės namą planuosite statyti. Dažniausiai namai skirstomi į tris pagrindines klases – ekonominę, vidutinę ir prabangią. Ekonominėje klasėje vyrauja paprasti ir pigūs sprendimai, vidutinėje klasėje galima aptikti šiek tiek įdomesnių bei kokybiškesnių sprendimų bei brangesnių namo ar aplinkos elementų, na, o brangiausia iš trijų – tai prabangos klasė – joje gali vyrauti neįprasti architektūriniai sprendimai, brangūs namo, aplinkos bei kiti detalių sprendimai. Kaip namai, taip ir sklypai turi tas pačias skirstymo klases, todėl svarbu atkreipti dėmesį ir nepadaryti klaidos pasirenkant žemesnės klasės sklypą nei Jūsų planuojamas statyti namas. Pvz. Jūs nusprendėte, jog norite vidutinės ar net prabangios klasės namo – su išskirtine architektūra, brangiais apdailos elementų sprendimais, prašmatniais aplinkos elementais ir t.t.., tačiau sklypui nusprendžiate pataupyti ir įsigyjate ekonominės klasės sklypą. Kodėl tai gali būti klaida? Pagrinde dėl dviejų priežąsčių: pirma – toks namas, pastatytas ekonominės klasės sklype, greičiausiai nebus niekados vertas tiek, kiek į jį buvo suinvestuota, antra – jeigu namą planuosite statyti ne iš savų pinigų, o norėsite skolintis iš banko, greičiausiai norimos sumos statyboms nepavyks gauti, būtent dėl gerokai mažesnės namo vertės.

Dokumentai, kurių gali prireikti statantis namą

Radus patinkantį sklypą visų pirma reikėtų žinoti, jog norint statytis gyvenamąjį namą, būsimas sklypas privalo būti namų valdos paskirties. Individualaus gyvenamojo namo statybos (legalios) kitos paskirties sklypuose yra neįmanomos. Yra galimybės derinti ir bandyti keisti sklypų paskirtį, tačiau šis procesas gerokai labiau specifinis todėl apie jį plačiau nekalbėsime.

Geriausia tokią informaciją tikrinti oficialiame sklypo išraše, kurį galima gauti valstybiniame Registrų Centre. Paprastai pardavėjui neturėtų kilti problemų pateikti šį dokumentą. Tai pat svarbu atkreipti dėmesį į visus punktus esančius sklypo išraše, patikrinti ar per sklypą neina kelio ar kitos paskirties servitutai (bendros paskirties plotai, kuriais negalėsite laisvai disponuoti), ar sklypo teritorija nepatenka į saugomų teritorijų zonas ar šiaip neturi kokių nors apribojimų.

Prieš pradedant projektavimo darbus architektai Jūsų gali paprašyti šių papildomų dokumentų (nevisus juos būtina turėti, tačiau turint iš anksto, galima sutaupyti nemažai laiko):

1. Sklypo planas (su koordinatėm)
2. Esamų inžinerinių tinklų sutartys
3. Detaliojo plano kopija (jei yra inžinerinių tinklų plano kopija)
4. Detaliojo plano patvirtinimo įsakymas
5. NŽT sprendimas dėl kadastro duomenų patvirtinimo
6. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl adresų suteikimo

Reljefas bei geologija

Ieškant sau patinkančio sklypo labai svarbu iš anksto įvertinti sklypo reljefą bei numatomas investicijas į jo sutvarkymą bei paruošimą statyboms. Tarkime, sklypas yra šlaituotas (aukščių skirtumai tarp priešingų kraštinių yra pakankamai dideli), tam, kad išlyginti sklypo aukščių skirtumus (jeigu nebūtų statomas namas šlaite) Jums gali tekti papildomai investuoti į sklypo kėlimą – perkant gruntą sklypo kėlimui, bei samdant techniką, arba atvirkščiai – jeigu sklypas labai kalvotas – jį nukasinėjant tektų mokėti pinigus už perteklinio grunto išvežimą bei technikos samdymą. Yra tekę matyti sklypų, kurie sukelti per 1m. ar dar daugiau – vertinant pinigais nesunkiai galima paskaičiuoti, jog standartinį 6 arų sklypą norint tiek iškelti prireiks apie 50-60 mašinų (po 10m3), mašinos kaina ~60 Eur = 3000-4000 Eur + sunkios technikos samdymo išlaidos sklypo lyginimui. Tokiu atveju labai vertėtų apsvarstyti ar nelabiau apsimokėtų rinktis kiek brangesnio sklypo, kuriame tokių papildomų investicijų nereikėtų.

Bevisa ko, renkantis sklypą svarbu atkreipti dėmesį ir į sklypo geologines savybes. Patartina prieš įsigijant sklypą atlikti bandomąjį geologinį tyrimą arba bent jau pasidomėti pas kaimynus, kokia grunto situacija – ar po sklypu vyrauja tvirtas ar silpnas gruntas? Kuo tvirtesnis gruntas tuo geriau – nuo to priklauso kokius pamatus bus galima statyti. Jeigu tvirtas gruntas labai giliai (pvz. daugiau nei 5m.) Jūs galite būti priversti įsirenginėti arba labai gilius grežtinius polinius pamatus arba statytis plokštuminius pąmatus, kas gali gerokai išbranginti bendrą namo sąmatą. Nusprendus nedaryti geologinio tyrimo patartina informaciją bent jau iš aplinkinių gauti – kokia vyrauja grunto situacija, tai pat išsiaiškinti ar dominantis sklypas nėra neseniai mechaniškai sukeltas.

Sklype vyraujant molingam gruntui yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sklypas nebūtų dauboje, o geriausia patikrinti kaip atrodo sklypas anksti pavasarį arba vėlai rudenį, kuomet kritulių kiekis būna didžiausias. Įsitikinkite, jog sklypas nebūtų apsemptas arba išsiaiškinkite ar pavyks tinkamai pasirūpinti lietaus bei drenažo vandeniu – ar yra galimybė prisijungti prie centrinio drenažo ar lietaus nuotekų kanalo, jeigu ne, ar bus galimybė vandenį nuvesti pagal reljefą žemyn.

Kaimynystė, aplinkinių rajonų plėtra bei komunikacijos

Ieškant tinkamo sklypo derėtų įvertinti sklypo kaimynystę, aplinką bei bendras perspektyvas kažkokiems ateities pokyčiams. Nusprendus įsigyti sklypą, kurį supa vien senos statybos bakūžės reikėtų įvertinti ar Jus tenkins vaizdas, kurį kasdien matysite – kuomet Jūsų naujas, modernus namas bus apsuptas neišvaizdžios kaimynystės? Ar artimoje perspektyvoje nusimato, jog situacija kaimynystėje gerės, nes pvz. aktyviai pardavinėjami šalimais esantys sklypai ar namai, o ten keliasi naujakuriai ir t.t.. Ar esate tikri, jog gamta, supanti Jūsų sklypą išliks nepaliesta, ar neatsiras neplanuotas individualių namų rajonas, daugiabučiai ar dar blogiau koks nors komercinės paskirties pastatas?

Kitas ne ką mažiau svarbus aspektas yra sklypo komunikacijos – elektra, vandentiekis bei nuotekos – tai yra pačios svarbiausios komunikacijos. Papildomai gali būti – dujos, internetas, drenažas ir kiti.. Jeigu sklype dar nėra atvesta elektra, pasitikrinti kiek kainuotų elektros įvedimas galima paprašius gauti prisijungimo sąlygas iš elektros tiekėjo (jos nieko nekainuoja), tai pat preliminarią kainą galima apsiskaičiuoti pagal elektros tiekėjo pateiktą skaičiuoklę, bei patikrinus (regia.lt puslapyje) atstumą nuo Jūsų sklypo iki artimiausios elektros tiekėjo transformatorinės. Vandentiekis ir nuotekų komunikacijos būna dviejų tipų – centralizuotos ir vietinės. Jeigu yra galimybė prisijungti prie centralizuotų tinklų – tai vietinių komunikacijų įsirengti net ir negalėsite. Tačiau, jeigu tokios galimybės nėra, teks įsirenginėti individualų vandens gręžinį bei vandens valymo įrenginius. Esant tokiai situacijai, kuomet gręžinį tektų įsirenginėti individualiai, vertėtų pasidomėti tiek pas kaimynus, tiek per įmones, kurios tuo užsiima, kokiame gylyje galima aptikti toje vietoje geriamą vandenį. Paprastai normali kaina už individualų vandens gręžinį yra 2000-3000 Eur, gręžinio gylis ~40m., tačiau, jeigu Jūsų sklypas yra tokioje vietovėje, kur vanduo tūno didesniame gylyje, pvz 100m. gręžinio įrengimo kaina gali išaugti ir iki 5000-6000 Eur.

Nemažai informacijos apie konkretų sklypą, komunikacijas, numatytą plėtrą kaimynystėje galima sužinoti apsilankius Registrų Centro Geoinformacinėje sistemoje (http://regia.lt/lt/zemelapis) – susiradus savo sklypą pagal savivaldybę dešinėje pusėje galima pasirinkti norimą informaciją – kiek toli nutolusios komunikacijos, ar yra suplanuoti ir išskirti sklypai sklypo kaimynystėje, kokios gatvės įtrauktos į bendrą planą ir daug kitos informacijos.

Sklypo orientacija

Dar vienas svarbus aspektas renkantis sklypą – jo orientacija pasaulio šalių atžvilgių (šiaurė-rytai-vakarai-pietūs). Jeigu būsimas įvažiavimas į sklypą yra iš pietinės arba vakarinės pusės, tuomet greičiausiai norint įsirengti terasą, ją reikės įrenginėti šiaurinėje arba rytinėj namo dalyje, kurioje didesnę dienos dalį gali būti šešėlis. Todėl sklypai į kuriuos galima įvažiuoti iš šiaurinės arba rytinės pusės gali būti patrauklesni.